nuoguvinės

núoguvinės (dk.) sf. pl. (1), nū́guvinės (ž.) (1) žr. nuogavinės: Šeimyna, namie palikusi, nūguvines provija, t. y. verda sau skanius valgius J. Bloga gaspadinė nū́guvines daro, t. y. viena nusigavusi verda taip, jog šeimyna nematytų, suėda geresnį kąsnį J. Petras pakėlė nū́guvines Pln.